Priemonės aktualumas, reikalingumas
Dokumentai – UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, priimta UNESCO Generalinėje konferencijoje 2003 m. spalio 17 d. Paryžiuje, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (3.4 Švietimo tikslai), priimtas 2003 m. birželio 17 d. (Nr. IX-1630), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos (I. Paskirtis ir bendrosios nuostatos, 4.4 ir 5.5), 2003 m. liepos 4 d. (Nr.IX) patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo, įpareigoja Lietuvos mokyklą išsaugoti tautinę tapatybę kaip europinę vertybę. Mokyklai, siekiančiai įgyvendinanti šį strateginį tikslą, ypatingai svarbu yra ugdyti(s) tautiškumo, pilietiškumo, bendrakultūrines kompetencijas kaip kultūrų pažinimo ir išsaugojimo, tarpkultūrinio dialogo sąlygą.

Profesorė Angelė Vyšniauskaitė pastebi, kad giedodami Vinco Kudirkos mums paliktą „Tautišką giesmę“ – Lietuvos himną – tebekartojame < ...Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia >. Įsigilinus į šiuos žodžius, atsikleidžia giluminė prasmė, kuri reikalinga ir dabarties gyvenimui. Mitinės pasaulėjautos įprasminta mąstysena, ryškus religinis sinkretizmas liudija etninės kultūros gelmę, tautos pagarbą istorinėms šaknims, kalbai, tradicijoms, išsaugotoms iki šių dienų ir sudarančioms pagrindą valstybingumui. Visais istorijos laikais lietuvis saugojo ir brangino savo tėvų žemę, gyventą vietą, namus, tėviškę, Tėvynę.

Remiantis lektorių, etninės kultūros ugdymo turinio konsultantų, savivaldybių švietimo specialistų, renginių dalyvių veiklos Pedagogų profesinės raidos centro programoje Lietuvių etninės kultūros vertybės Europoje patirtimi, pastebima, kad šalies mokyklose didėja domėjimasis tradicine kultūra, bet kartu keliamos ir problemos:

1. Kaip pseudokultūros veikiamam paaugliui padėti suvokti likimo duotą pasaulio erdvę prie Baltijos ir save joje, kad būsimas gyvenimas būtų patraukliai modeliuojamas savoje valstybėje, o ne svetur?

2. Kaip ugdytiniams pateikti tradicinę pedagogiką (per jausmus ir išgyvenimus, be tiesioginės didaktikos)?

3. Kaip kviesti ugdytinius, kad širdimi pajaustų savo tautos likimą, kaip ugdyti tautinio tapatumo sampratą?

4. Ar tautinės kultūros ženklai, jos simboliai kičo fone priimami kaip dvasinės kultūros paveldas?

Šias problemas padės spręsti mokomoji priemonė Lietuvių etninė kultūra: namai etninėje kultūroje (III d.). Autorių tikslas – supažindinti su lietuvių namų samprata, namo dalių bei vidaus daiktų prasmėmis, susijusiomis su žmogumi, šeima, jos buitimi, papročiais ir siekiais, skatinti būsimus ir esamus architektus kurti remiantis tradicinės architektūros pagrindu, paskatinti ne vieno kiemo duoną valgiusius grįžti į Pasaulio centrą – Gimtinę, joje gyvenantiems – gražinti aplinką, sugyventi kaimynystėje.

Priemonės paskirtis
Mokomosios priemonės temose išryškintos atskiros problematikos ir jų tarpusavio sąsajos, įvairūs mokslininkų požiūriai ir kt. Mokytojai, atsižvelgdami į ugdytinių amžiaus tarpsnius, laisvai gali komponuoti visas temas ir, išlaikydami prasmingas jungtis bei nuoseklumą, integruoti į ugdymo turinį. Mokomoji priemonė Lietuvių etninė kultūra sudaro sąlygas

• mokytojams,

• mokiniams,

• kitiems asmenims

įgyti žinių apie namų prasmę lietuvių etninėje kultūroje, gebėjimų, praktinių įgūdžių jas taikyti savo, mokyklos ir visuomenės gyvenime, įsisąmoninti ir puoselėti vertybines nuostatas.

• Sudaryti sąlygas tobulinti(s) etninės kultūros gebėjimus, reikalingus informacinėje ir žinių visuomenėje, vykdyti valstybinės švietimo strategijos nuostatą išsaugoti tautinę tapatybę.

• Supažindinti su lietuvių namų samprata bei šeimos papročiais etninėje kultūroje, ugdyti asmens prieraišumą namams, šeimai, išryškinti tautos savastį pasaulio tautų kontekste.

• Apibūdinti namų sampratą, šeimos papročius bei vertybines nuostatas lietuvių etninėje kultūroje, susieti tai su rašytinių, žodinių bei dailės šaltinių kontekstu.

• Išanalizuoti lietuvių namų architektūros regioninius skirtumus, ugdytis kraštovaizdžio ir statinių architektūrinės dermės pojūtį.

• Pateikti įvairias tradicinės kultūros sritis kaip visumą, jos pagrindu rengti šeimos švenčių projektus, mokytis gyvenimo darnos.

• Stiprinti mokyklos ir šeimos ryšius puoselėjant bendravimo kultūrą, etines ir estetines nuostatas gyvenime.

• Skatinti plėtoti etnokultūrinį judėjimą, mokant pažinti ir gerbti kitų tautų kultūrinį savitumą, keistis informacija pasitelkiant informacines bei komunikacines technologijas.

Kompiuterinės mokomosios priemonės medžiaga Lietuvių etninė kultūra: namai etninėje kultūroje supažindina su namų prasme lietuvių pasaulėžiūroje, šeimos švenčių papročiais, muzikiniu folkloru bei tikėjimais, iškalbingai bylojančiais apie didelį prieraišumą gimtiesiems namams. Namai – tai savita bendrija, atspindinti jos narių moralę, bendravimo kultūrą, santykius su kaimynais ir giminėmis, visuomene. Priemonės analitinius tekstus iliustruoja liaudies meno ir profesionaliųjų dailininkų kūriniai, garso (muzikos) įrašai, pateikiami dainų tekstai su natomis. Profesionalaus meno ir literatūros pavyzdžiai iliustruoja, kaip reflektuojama žmogaus būtis tradicine prasme. Pateikiami šeimos tradicinių švenčių, papročių vaizdų pavyzdžiai, kurie sujungia įvairias tradicinės kultūros meno sritis, nes, pasak A. Vyšniauskaitės, <...Grįžkime, pailsėkime Tėviškėje, nes Tėvynėje ji yra tik viena>.

Siektinos kompetencijos: tautiškumo, pilietiškumo, bendrakultūrinės.
Tikimasi, kad mokomoji kompiuterinė priemonė Lietuvių etninė kultūra: namai etninėje kultūroje padės asmeniui įgyti apibendrintų žinių ir praktinių gebėjimų, įsisąmoninti vertybinių nuostatų, reikalingų informacinėje visuomenėje.

• Namų prasmės supratimas lietuvių etninėje kultūroje, gebėjimas įvertinti ir atrinkti reikalingą etninės kultūros informaciją, ja naudotis gyvenime ir ugdyme(si).

• Suvokimas, kad kalbos, papročių, tradicijų išgyvenimas kasdienybėje arba prarastų gebėjimų rekonstravimas lemia tautos kultūros tęstinumą.

• Gebėjimas suvokti tėviškę, Tėvynę, lietuviškų namų prasmes kaip asmens savastį, atsirinkti mokomąją medžiagą siejant ją konkrečia problema.

• Gebėjimas jausti Lietuvos kraštovaizdžio ir tradicinės architektūros dermę, grožį.

• Gebėjimas suvokti namus kaip šeimos židinį, jungiantį jos narius į vieną šeimą, giminę.

• Gebėjimas sudominti mokinius tradicine bendravimo kultūra ir skatinti ugdymo(si) motyvaciją.

• Gebėjimas mokytis savarankiškai.

• Gebėjimas sukurti psichologiškai ir fiziškai saugias, tikslingai ir vaizdžiai apipavidalintas, funkcionalias namų ir klasės aplinkas.

• Gebėjimas atpažinti lietuvių tradicinių namų regioninę architektūrą.

• Gebėjimas atlikti šeimos švenčių muzikinio folkloro kūrinių ir išreikšti tradicinės kultūros refleksiją dailės priemonėmis.

• Gebėjimas palaikyti geros kaimynystės santykius su kitais.

• Gebėjimas etninės kultūros ugdymą paversti bendromis mokyklos (klasės) ir vietos bendruomenių pastangomis, kurti(s) geros šeimos ir mokyklos įvaizdį.

• Gebėjimas puoselėti savo tautos tradicijas, pripažįstant kitų tautų kultūrinį savitumą.

• Gebėjimas tobulėti ir pasitikėti savimi, vertinti kitų idėjas.

• Gebėjimas dalykiškai bendrauti ir priimti bendrus sprendimus.

• Gebėjimas lietuvio namų sampratos klausimais dalyvauti diskusijose, pristatyti idėjas plačiai auditorijai.

• Gebėjimas kūrybiškai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio pokyčius, vadovautis etninėmis ir bendrakultūrinėmis vertybėmis.

3. Nuostatų įgijimas

• Pasižymėjimas pilietine sąmone, patriotiškumu, aktyvia pozicija, būtina mokytojui, mokiniui, kaip Lietuvos ir Europos bendrijos nariui, išsaugant tautinę tapatybę kaip europinę vertybę.

• Nuostata ir gebėjimas prisidėti prie tautinio savitumo kūrybinės raiškos ir plėtros, gyventi darniai toje pačioje pastogėje.

• Nuostata ir gebėjimas stiprinti mokyklos ir šeimos, krašto bendruomenių, kartų ryšius senųjų tradicijų pagrindu.

• Nuostata ir gebėjimas tautiškumo atvirumui ir dialogiškumui, pasižymėjimas tolerancija ir žmoniškumu bendraujant su kitais.

• Nuostata, kad šeimos, tautos papročiai multikultūrinėje Europoje yra vertybė, padedanti atsispirti globalizacijos procesams.

Mokomoji kompiuterinė priemonė Namai etninėje kultūroje parengta kritinio mąstymo principu, tikintis, kad ypač jaunoji karta ir vyresnieji suvoks, kokią stiprią erdvės ir laiko, istorijos tėkmės jauseną turėjo mūsų protėviai, kaip saugojo praeities, dabarties ir ateities kartų dvasines sąsajas, šeimos, tautos prasmę, kad išreikštų save pasaulio bendrijoje.

Šioje mokomojoje kompiuterinėje priemonėje sukaupta integruotų žinių ir formuojama holistinė samprata apie lietuvio namus etninėje kultūroje, taikant ugdymo procese įvairius metodus ir būdus:

• įtraukiančios paskaitos;

• tautosakos tekstų analizavimas ir interpretavimas;

• liaudies meno ir profesionaliųjų dailininkų iliustracijų analizavimas ir demonstravimas;

• muzikinio folkloro garso įrašų klausymas;

• tradicinių papročių ir folkloro vaizdo pavyzdžių demonstravimas, atlikimo metodikos analizavimas;

• savarankiškas darbas bei darbas grupėse su pateiktais šaltiniais;

• diskusijų ir debatų organizavimas remiantis kritinio mąstymo principais, akcentuojant pseudokultūros grėsmę.

• regionuose (kaimo ir miesto) esančių namų architektūros, kraštovaizdžio ir statinių dermės analizė, palyginimas bei įvertinimas;

• šeimos tradicinių papročių etnografinėje aplinkoje analizė, įvertinimas, problemos iškėlimas ir įvardinimas;

• problemos sprendimo būdų paieška, aptarimas, temos suformulavimas;

• informacijos atranka numatytai temai vietos aplinkoje, iš kompiuterinės mokomosios priemonės, kitų literatūros šaltinių,

• surinktos informacijos įvertinimas;

• šeimos tradicinės šventės (improvizacijos) projekto kūrimas, scenarijaus rašymas, vaidmenų pasiskirstymas, įgyvendinimo būdų ir formų aptarimas.

• kuriama tradicinės šeimos šventės improvizacija;

• pabaigus projektą, aptariama (pavyzdžiui, turinys – papročių, mitologijos, muzikinio folkloro, smulkiosios tautosakos tekstų parinkimo tikslingumas; krašto paveldo informacijos panaudojimas; etninės kultūros raiškos būdai; vertybinių nuostatų įgijimas),

• diskusija (pavyzdžiui, emocinis išgyvenimas, šventės (improvizacijos) tikslingumas šiandieniniame moderniame gyvenime);

• kūrybinės improvizacijos refleksija, jos raiška dailės priemonėmis;

• fotoreportažo arba žurnalistinio projekto pagal improvizaciją kūrimas laikraščiui.

• informacijos apie kultūros paveldą regione sklaida;

• efektyvus dalykinis bendravimas su kitomis klasėmis, mokymo įstaigomis, dalijantis etninės kultūros veiklos patyrimu, priimant bendrus sprendimus, organizuojant bendrus renginius ar kitą veiklą;

• naudojant informacines technologijas, savo kūrybos darbus pristatyti šalies ir užsienio mokykloms, kurti bendrus tarptautinius projektus.

Vertybinės nuostatos ugdomos ir įgyjamos visoje etninės kultūros veikloje:

• įvairių požiūrių priėmimas etninės kultūros ugdymo klausimais, jų apmąstymas, palyginimas su kasdienine aplinka. Patyrimo, vertybinių nuostatų panaudojimo derinimas su valstybinės bei europinės reikšmės dokumentais. Etnokultūrinės pozicijos pateikimas mokyklos bendruomenei, rajono, miesto visuomenei ir tarptautiniu lygmeniu.

• lietuvių namų prasmės pažinimas ir supratimas etninėje kultūroje, emociniai išgyvenimai, patirti aktyviai dalyvaujant šeimos tradicinių švenčių improvizacijose; regioninės architektūros ir kraštovaizdžio pajauta, liaudies meno spalvų derinių, formų analizė skatina asmenį pagal sąmoningai suvoktus kriterijus brandinti meninę raišką ir estetinę įžvalgą, kūrybiškai save realizuoti. Taip išlaikoma etninio funkcionalumo nuostata moderniajame dizaine. Bendro darbo pastangomis mokykla tampa tautinio savitumo, meninės kūrybinės raiškos ugdytoja;

• nacionaliniame charakteryje, tautosakos tekstuose, grožinėje literatūroje užkoduotos gėrio ir grožio bei tvarkos įžvalgos. Jos kuria ir ugdo pagal tautodailininkų ir profesionaliųjų dailininkų kūrinius etines ir estetines, ekologines nuostatas, gerus šeimos narių santykius;

• bendravimas tradicinės kultūros pagrindu stiprina kartų ryšius, artina šeimas, ugdo savarankiškumą;

• tautiškumo atvirumas, bendrų tarpkultūrinių projektų kūrimas mokyklose, programų mainai skatina pilietinę integraciją, ugdoma tolerancija, kūrybiškumu grįsti santykiai su kitomis tautomis.

• senasis tradicinis lietuvių prasmės supratimas patikrinamas pagal gebėjimą analizuoti, vertinti bei interpretuoti tautosakos tekstus, liaudies ir profesionaliųjų dailininkų kūrinius;

• mąstymo gebėjimų vertinimas pagal domėjimąsi tautinio identiteto problemomis, kraštovaizdžio ir architektūrinės dermės jauseną, prioriteto gyventi šeimoje deklaravimą;

• šeimos papročių kaip tradicinės kultūros įvairių sričių visumos suvokimo vertinimas remiantis parengto projekto autentiškumu, tikslingumu, kūrybiškumu, šiuolaikiškumu;

• tautinio savitumo raiškos praktinių gebėjimų vertinimas pagal folkloro kūrinių atlikimo meninę vertę, muzikalumą ir raišką dailės priemonėmis;

• asmens bendravimo kultūros, etinių ir estetinių, nuostatų laikymosi vertinimas individo erdvėje, mokyklos ir vietos bendruomenės kultūriniuose renginiuose, visuomenėje;

• perkeliamųjų-bendrųjų gebėjimų vertinimas pagal asmens iniciatyvumą, pasitikėjimą savimi, žinių taikymą praktiškai, patirties sklaidą mokykloje, valstybėje ir bendravimas su užsienio šalių mokyklomis.